šliūžauti

šliū́žauti, -auja (-auna), -avo intr. 1. Skr šliaužioti, čiaužioti: Kūdikis jau šliū́žauna subinvažais J. Vai, ir sliduma, Dievulėliau! Vos nulipau nuo kalno! Ir ėjau, ir šliūžavau, ir keturpėsčia – patarandom lėkiau – visaip… V.Krėv. 2. prk. slampinėti, bastytis: Šernai šliū́žauna pakraščiais Kzt. Nespėjo kareiviai išvažiuot, tuoj vaikai ir šliū́žauna Trgn. \ šliūžauti; nušliūžauti